Gyvenimas, mirtis ir išgelbėjimo viltis
Tą dieną, kai Dievas sukūrė žemę ir dangų, Viešpats Dievas sutvėrė iš žemės dulkių žmogų ir įkvėpė į jo šnerves gyvybės kvapą, ir žmogus tapo gyva siela. (Pradžios 2:4-7) Ir iš Adomo kūno Dievas suformavo moterį (Pradžios 2:21-23), kurią vyras pavadino Ieva, nes ji buvo visų gyvųjų motina. (Pradžios 3:20) Nors Adomas gyveno rojuje, glaudžiai bendradarbiaudamas su Dievu, pirmasis vyras nusikalto su savo žmona į nuodėmę, dėl kurios Dievas įspėjo: „Tu tikrai mirsi“. (Pradžios 2:17) Taigi moteris ir vyras pasmerkė save mirčiai pagal prakeikimą, kurį Dievas kalbėjo Adomui: „Savo veido prakaitu valgysi, kol sugrįši į žemę, nes iš jo buvo paimti; nes tu esi dulkė ir į dulkes sugrįši“. (Pradžios 3:19) Taigi Viešpats Dievas išsiuntė vyrą ir jo žmoną iš rojaus ir uždraudė mirtingiesiems valgyti gyvybės medį. (Pradžios 3:24)
Taigi nuodėmė atėjo į pasaulį per vieną žmogų, o mirtis per nuodėmę, ir mirtis išplito į visus žmones. (Romiečiams 5:12) Pagal teisingą Dievo įstatymą siela, kuri nusideda, mirs. (Ezechielio 18:4) Per nuodėmę nutolusi nuo Dievo žmonija jau pasmerkta. (Jono 3:18) Ir darbais niekas nėra išteisinamas Dievo akyse. (Romiečiams 3:20) Žmonija jau buvo apkaltinta, kad visi yra pavaldūs nuodėmei, kaip parašyta: „Nė vienas nėra teisus, nė vienas; niekas nesupranta; niekas neieško Dievo. Visi nusisuko; kartu jie tapo beverčiai; niekas nedaro gero, net vienas“. (Romiečiams 3:9-12) Trūkstant atgailos, vedančios į gyvenimą, žmogus yra miręs dėl nusikaltimų ir nuodėmės, sekdamas šio pasaulio keliu, sekdamas oro jėgos valdovu, dvasia, kuri dabar veikia pasaulyje. nepaklusnumo sūnūs. (Efeziečiams 2:2) Žmonių vaikai atkrito, visi jie sugedo, kaip Jėzus pasakė: „Niekas nėra geras, tik Dievas vienas“. (Lk 18:19) Taigi mirtis viešpatavo nuo Adomo, net tiems, kurių nuodėmė nebuvo panaši į Adomo nusikaltimą. (Romiečiams 5:14)
Pirmiausia svarbu tai, kad Jėzus mirė už mūsų nuodėmes, buvo palaidotas ir trečią dieną prisikėlė. (1 Korintiečiams 15:3-4) Mūsų viltis ir tikėjimas Evangelija remiasi pažadu, kad mes taip pat pasieksime prisikėlimą iš numirusių amžiaus pabaigoje. (Jono 11:24) Nors pirmasis žmogus Adomas tapo gyva būtybe, paskutinis Adomas tapo gyvybę teikiančia dvasia. (1 Korintiečiams 15:45) Kaip nešiojome dulkių žmogaus atvaizdą, taip ir dangaus žmogaus atvaizdą. (1 Korintiečiams 15:49) Skambant paskutiniam trimitui, mirusieji bus prikelti nenykstantys ir pakeisti. (1 Korintiečiams 15:52) Nes gendantis kūnas turi apsirengti nemirtingumu, o mirtingas kūnas turi apsirengti nemirtingumu, kad įvyktų, kaip parašyta: „Pergalė prarijo mirtį“. (1 Korintiečiams 15:54) Mes tikime, kad Jėzus mirė ir prisikėlė – taip pat Dievas su Kristumi atves užmigusius. (1 Tesalonikiečiams 4:14) Nes pats Viešpats sugrįš ir nusileis iš dangaus su įsakymo šauksmu, o mirusieji Kristuje prisikels. (1 Tesalonikiečiams 4:16)
Nepaisant mirties prakeikimo už vieno žmogaus nusikaltimą, teisumo dovana po daugelio nusikaltimų dabar viešpatauja gyvenime per vieną žmogų Jėzų Kristų. (Romiečiams 5:15) Taigi, kaip vienas nusikaltimas sukėlė pasmerkimą visiems žmonėms, taip vienas teisumo aktas veda į išteisinimą ir gyvenimą visiems žmonėms. (Romiečiams 5:18) Kaip dėl vieno žmogaus nepaklusnumo daugelis tapo nusidėjėliais, taip vieno žmogaus paklusnumu daugelis bus išteisinti. (Romiečiams 5:19) Nes kaip per žmogų atėjo mirtis, taip per žmogų atsirado ir mirusiųjų prisikėlimas. (1 Korintiečiams 15:21) Kaip Adome visi miršta, taip ir Kristuje visi bus atgaivinti. (1 Korintiečiams 15:22) Nes Dievas taip pamilo pasaulį, kad atidavė savo viengimį sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų. (Jono 3:16) Dėkoju Dievui, parodydamas savo meilę mums, kad mums esant nuodėmės ir mirties įstatymui Kristus mirė už bedievius, kad išteisintų mus savo krauju, išgelbėdamas mus nuo Dievo rūstybės. (Romiečiams 5:8-9)
Mirusiųjų vieta hebrajų kalba žinoma kaip Sheol, o graikiškai - Hadas. (1 Samuelio 2:6) Ten nedorėliai baudžiami, o teisieji guodžiami iki teismo dienos. (Lk 16:22-23) Giliausia Hado bedugnė Tartaras buvo laikoma puolusių angelų (demonų) vieta, kur jie laikomi iki teismo dienos. (2 Petro 2:4)
Kaip piktžolės surenkamos ir sudeginamos ugnimi, taip bus amžiaus pabaigoje, kai bus sunaikinti nedorėliai. (Mato 13:40) Dar ir dabar kirvis padėtas prie medžių šaknų. Todėl kiekvienas medis, kuris neduoda gerų vaisių, yra nukertamas ir metamas į ugnį. (Lk 3) Jei kas nepasilieka Kristuje, tas bus numestas kaip šakelė ir nudžiūsta. o šakos surenkamos, metamos į ugnį ir sudeginamos. (Jono 9:15) Tie, kurie kažkada davė vaisių Kristuje, o paskui atkrito, jei neša erškėčius ir erškėčius, jie yra nieko verti ir arti prakeikimo, o jų galas yra sudeginti. (Hebrajams 6:6) Kai Žmogaus Sūnus grįš, Karalius sakys esantiems jo kairėje: „Pasitrauk nuo manęs, prakeiktieji, į amžinąją ugnį, paruoštą velniui ir jo angelams“. (Mato 8:25)
Galutinė nedorėlių naikinimo vieta vadinama Gehenna – terminu, kurį Jėzus vartojo sakydamas: „Nebijokite tų, kurie žudo kūną, bet negali nužudyti sielos. Verčiau bijokite to, kuris pragare gali sunaikinti ir sielą, ir kūną (Gehenna). (Mato 10:28) Gehenna, išvertus „Hinnomo slėnis“, yra prakeikta vieta, o hebrajų Biblijoje yra vieta, kur kai kurie Judo karaliai paaukojo savo vaikus ugnimi. (2 Metraščių 28:3) Gehenna ir toliau buvo vieta, kur degė nuotekos, degė mėsa ir šiukšlės, kur lervos ir kirminai šliaužė per šiukšles, o dūmai smirdėjo ir kėlė pykinimą. (Izaijo 30:33) Gehennos vaizdavimas yra pragaras; amžino sunaikinimo vieta, kur laužai nenustoja degti ir kirminai nenustoja šliaužioti. (Morkaus 9:47-48) Kai nedorėliai sunaikinami ugnies ežere – tai antroji mirtis – tada mirtis ir mirusiųjų vieta (hadas) taip pat bus įmesti į ugnies ežerą ir panaikinti. (Apreiškimo 20:13-15)
Jėzus aiškiai pasakė, kad turėtume bijoti pragaro (Gehenna) labiau nei mirties – ir labiau bijoti to, kuris turi valdžią įmesti į pragarą, nei tų, kurie gali nužudyti kūną. (Lk 12, 4-5) Geriau prarasti vieną iš mūsų kūno narių, dėl kurių mes darome nuodėmę, nei visas mūsų kūnas įmestas į pragarą. (Mato 5:30) Geriau įeiti į gyvenimą sužalotam arba prarasti ranką, nei būti įmestam į pragarą. (Morkaus 9:43) Geriau luošam įeiti į gyvenimą, nei dviem kojomis būti įmestam į pragarą. (Morkaus 9:45) Geriau viena akimi įeiti į Dievo karalystę, nei dviem akimis būti įmestam į pragarą. (Morkaus 9:47)
Kai Jėzus buvo nužudytas, Dievas jį prikėlė iš numirusių ir jo siela nebuvo palikta Hadui. (Apaštalų darbai 2:31) Jis buvo išaukštintas Dievo dešinėje kaip vadovas ir gelbėtojas. (Apaštalų darbai 2:33) Jis mirė ir dabar yra amžinai gyvas, o dabar turi mirties ir mirties raktus. (Apreiškimo 1:18) Ir Hado vartai nenugalės jo Bažnyčios. (Mato 16:18) Nes kaip Tėvas prikelia mirusiuosius ir duoda jiems gyvybę, taip ir Sūnus gaivina, kam nori. (Jono 5:21) Nes Tėvas nieko neteisia, bet visą teismą atidavė Sūnui. (Jono 5:22) Kas klauso jo žodžių ir tiki, nepatenka į teismą, bet perėjo iš mirties į gyvenimą. (Jono 5:24) Artėja valanda, kai mirusieji išgirs Dievo Sūnaus balsą, o tie, kurie klausys, gyvens. (Jono 5:25) Nes kaip Tėvas prikelia mirusius ir duoda jiems gyvybę, taip Jis davė ir sūnui gyvybę, kam nori. (Jono 5:21) Dievas suteikė Jėzui valdžią visam kūnui, kad duotų amžinąjį gyvenimą, kam nori. (Jono 17:2) Ir jis suteikė jam visą valdžią vykdyti teismą, nes jis yra Žmogaus Sūnus. (Jono 5:27)
Artėja valanda, kai visi, esantys kapuose, išgirs Žmogaus Sūnaus balsą ir išeis, tie, kurie darė gera, prisikėlimui gyvenimui, o tie, kurie darė bloga – teismo prisikėlimui. (Jono 5:28-29) Bus pirmasis teisiųjų prisikėlimas ir antrasis teismo prisikėlimas. (Apreiškimo 20:4-6) Teismo dieną dideli ir maži mirusieji stos prieš sostą ir bus atversti metraščiai, įskaitant gyvenimo knygą. (Apreiškimo 20:12) Mirtis ir Hadas atiduos mirusiuosius ir kiekvienas mirusysis bus teisiamas pagal tai, ką padarė. (Apreiškimo 20:13) Kas nebus įrašytas gyvenimo knygoje, bus įmestas į ugnies ežerą, kuris yra antroji mirtis. (Apreiškimo 20:15) Mirtis ir Hadas bus įmesti į ugnies ir sieros ežerą – čia gyvens velnias. (Apreiškimo 20:14) Palaiminti šventieji, kurie dalyvaus pirmame prisikėlime! Tokiems antroji mirtis neturi galios; jie bus Dievo ir Kristaus kunigai ir karaliaus su juo. (Apreiškimo 20:6) O nedrąsiems – ir netikintiems – ir žmogžudystėms – ir seksualiai amoraliems – ir burtininkams, netikrų dievų garbintojams ir visiems apgavikams; jų dalis bus ežere, degančiame ugnimi ir siera, o tai yra antroji mirtis. (Apreiškimo 21:8)
Nuodėmė yra mirtis, bet dabar per teisumą viešpatauja malonė, vedanti į amžinąjį gyvenimą (Romiečiams 5:21). Atlygis už nuodėmę yra mirtis, o nemokama Dievo dovana yra amžinasis gyvenimas. (Romiečiams 6:23) Tokia yra Tėvo valia, kad kiekvienas, kuris žiūri į Sūnų ir Jį tiki, turėtų amžinąjį gyvenimą, o Kristus jį prikeltų. (Jono 6:40) Kas tiki Sūnų, turi amžinąjį gyvenimą; kas nepaklūsta Sūnui, nematys gyvenimo, bet ant jo pasilieka Dievo rūstybė. (Jono 3:36) Šventasis Raštas viską įkalino į nuodėmę, kad tikėjimu Jėzumi Kristumi pažadas būtų duotas tiems, kurie tiki. (Galatams 3:22) Tiems, kurie kantrumu, darydami gera, ieško šlovės, garbės ir nemirtingumo, Jis suteiks amžinąjį gyvenimą. bet tiems, kurie ieško savęs ir nepaklūsta tiesai, o paklūsta neteisumui, bus rūstybė ir įniršis. (Romiečiams 2:7-8)
Pagal mūsų Dievo pažadą, mes laukiame naujo dangaus ir naujos žemės, kurioje gyvena teisumas. (2 Petro 3:13) Tie, kurie verti ateiti į amžių ir prisikėlimą iš numirusių, nebegali mirti, nes yra lygūs angelams ir yra Dievo sūnūs, būdami prisikėlimo sūnūs. (Lk 20:35-36) Nes visi, kurie yra vedami Dievo dvasios, yra Dievo sūnūs ir yra gavę įsūnystės dvasią. (Romiečiams 8:14-15) Esame užantspauduoti Šventąja Dvasia, kuri yra mūsų paveldėjimo garantija, kol įgysime jo nuosavybę. (Efeziečiams 1:13-14) Kūrinija su nekantrumu laukia Dievo sūnų apsireiškimo (Romiečiams 8:19), kad būtų išvaduota iš nykimo vergijos (Romiečiams 8:21). Dievo vaikai viduje dejuoja nekantriai laukdami įvaikinimo – prisikėlimo vilties. (Romiečiams 8:23)